2021 m. liepos 3-ąją dieną, Joniškio miesto šventės metu, čia duris atvėrė naujasis šachmatų klubas „Proto bokštas“. 30 šachmatininkų pakrikštyjo naujajį klubą atidarymo turnyru klube, kuris, pasak paties klubo direktoriaus Henriko Jadenkaus, siūlo geriausias sąlygas žaisti visoje Lietuvoje. Sveikinimo žodį tarė Joniškio r. meras Vitalijus Gailius bei klubo rėmėjo UAB „Baltic AgroPro“ vadovas, šachmatininkas FM Henrikas Asauskas.
Turnyre dalyvavo ne tik Joniškio bei aplinkinių rajonų šachmatininkai, bet ir svečiai iš labai netolimos Latvijos, o taip pat apsilankė ir keli šachmatininkai iš tolimesnių Lietuvos kampų. Pergalę, laimėjęs visas 7 partijas, iškovojo vilnietis Nikita Posaškov, aplenkęs taip pat Vilniuje gyvenantį Gediminą Viederį, o bronza pasidabino Pakruojo šachmatininkas Saulius Danilevičius.
Visgi už patį turnyrą svarbiau buvo naujo šachmatų taško atsiradimas Lietuvoje. Livonijos g. 21 įsikūręs Joniškio klubas ateityje planuoja ir daugiau renginių bei tikisi ne tik rengti turnyrus, bet ir augintis jaunąją Joniškio šachmatininkų kartą.
Mintimis apie klubo įkūrimą bei viziją ateičiai pasidalino klubo direktorius H.Jadenkus.
Jaunajai šachmatininkų kartai esate mažai pažįstama figūra, todėl tarkite keletą sakinių apie savo pažintį su šachmatais.
Gimiau 1982-11-11 Plungėje. Istorija su šachmatais prasidėjo nuo pat vaikystės. Mama žaisdavo geriau negu tėtis, todėl iš pradžių „nukaliau“ pastarąjį. Su mama teko ilgiau pavargti, bet irgi pavyko. Jaučiausi, kad esu Dievas. Ketvirtoje klasėje kaimyno pažįstamas taip „pakrovė malkų“, kad užsinorėjau mokytis žaisti geriau. „Nusiridenau“ į šachmatų mokyklą. Ten „mažiuks žmogiuks“ Robertas Šakinis nusiėmė bokštą, „nukalė“ mane ir nubėgo kvykdamas. Tada atėjo didesnis – Henrikas Asauskas. Nusiėmė valdovė ir sukalė. Dar labiau pradėjo cypti. Metus nuo šio beprotnamio pabėgau, o paskui grįžau, su treneriu mokytis pradėjau, užsikabinau.
Kas motyvavo tobulėti toliau?
Visada buvau užsispyręs universalus diletantas. Sąrašuose surasdavau silpniausią žaidėją iš tų, kurie mane nugalėdavo ir nuspręsdavau: „Tu – kitas“. Tada dirbdavau, treniruodavausi iki kol tapdavau stipresnis ir taip kopetėlėmis vis aukštyn. Paskui Lietuvos čempionatuose būdavo smagu „kapotis“, o universitetiniais metais po paskutinio U20 Lietuvos čempionato, kur beveik patekau į finalą, nusprendžiau po truputį pereiti prie pokerio.
Klubą „Proto Bokštas“ įkūrėte Joniškyje, kas sieja Jus su šiuo miestu?
Pradėjau dirbti Joniškyje apie 2019 m. Henriko įmonėje. Kažkuriuo momentu nusprendėme „įrengiam čia klubą.“ Taip ir padarėme. Nustebino, kad meras pasirodė labai paslaugus, padėjo, atėjo pašnekėti net į atidarymo šventę. Šachmatai valdžiai vis dėlto yra prestižinė sporto šaka, todėl jokių papildomų sunkumų neturėjome.
Ar jaudinotės per klubo atidarymą?
Aš esu toks žmogus, kuriam viešumas nelabai patinka, bet suprantu, kad be jo – nė iš vietos. Visą kalbą buvau pasiruošęs, tačiau atėjo meras, pradėjau nervintis ir staigiai perdaviau žodį Henrikui. Anas tvirtai drūtai, niekad taip nebūčiau gyvenime pašnekėjęs.
Kokią veiklą planuojate?
Visų pirmiausia ruošiamės rinkti vaikų grupę, noro teko girdėti. Bent 10 būtų gerai, 20 – puiku, 30 – idealu. Treneris surastas. Tikimės gal netyčia kokį talentą išauginti. Tiesa, svarbu, jog atsirastų stipresnių konkurentų, kurie parodytų vaikams – yra kur tobulėti. Kitaip jaučiasi „kiečiausi kaime“ ir nebesistengia. Tada tikrai rengsime įvairius turnyrus. Daugybė žaidėjų atvažiuoja iš apylinkių, jiems reikia vietos patogiai pasižaisti. Eilę metų vyksta „Septynkė“ (Žemaitijos krašto komandinės varžybos), norisi etapo ir Joniškyje. Galbūt su latviais tarptautinius turnyrus rengti ateityje irgi būtų įdomu.
Aš pats kaip direktorius ruošiuosi aktyviai įsitraukti į veiklą bei visiems padėti, kiek tik išeis.
Pačiam apie jokius turnyrus šiame krašte neteko girdėti. Kodėl nenuteka informacija?
Sąžiningai galiu pasakyti, kad Vilnius, Kaunas atstūmė „kaimiečius“. Vos ne: „Kam jūs išvis reikalingi?“ Dar Andriušaitis sugebėjo ant žemėlapio mus sugrąžinti, tačiau dabar net pati Plungė visiškai išnykusi. Tas pats Platelių turnyras vyksta mokykloje, o nebe „Linelyje“. Nelabai kas rūpinasi mėgėjų įtraukimu.
Šiomis dienomis 2000 reitingo žaidėjams mūsų klube dar būtų lengvoka, bet tikimės mėgėjus pratreniruoti.
Šiuo metu Šiaulių šachmatų klubai išgyvena sunkmetį. Nesvarstėte bendradarbiauti ar steigti naują klubą ten?
Šiauliuose gyvenau 16 metų, prisimenu, kad eidavau ten pasižaisti. Ilgainiui visiems atsibosta, kartos keičiasi. Nelabai matėme tikslo plėstis į didmiestį. Joniškyje turime įmonę, gerai sutariame. Jei jau visiškai Šiauliai apsileis, tada kažką mąstysime.
Kokia klubo svajonė?
Svajonė – surengti Joniškyje Lietuvos vyrų šachmatų finalą. Ir man negėda čia juos pasikviesti, nes sąlygos puikios ir kainos nebrangios. Šachmatininkai tikrai bus laimingi.
