Prieš savaitę pasibaigęs 2020 m. Lietuvos šachmatų čempionatas po kelių metų pertraukos vėl vyko dviem etapais, kurių antrasis – daugumą pajėgiausių šalies šachmatininkų subūręs uždaras 10-ies žaidėjų finalas. Nors varžybose dalyvavo trys didmeistriai bei trys tarptautiniai meistrai, čempionate kiek netikėtai triumfavo 17-metis FIDE meistras (FM) Karolis Jukšta (FIDE reitingas 2389). Jis tapo antru jauniausiu Lietuvos čempionu, būdamas tik nežymiai vyresnis nei 2000-aisiais ši pasiekimą užfiksavusi Viktorija Čmilytė.
Brandų žaidimą pademonstravęs finalo debiutantas, triumfavęs dar kovo pradžioje įvykusiame pusfinalyje, žaisdamas su stipriais konkurentais surinko 7 taškus iš 9, lemiamoje partijoje nukarūnavęs ir praėjusių metų čempioną IM Tomą Laurušą (2506), kuris tenkinosi bronza. Kauno sporto mokyklos „Gaja“ auklėtinis sutiko pasidalinti įspūdžiais apie didžiausią kol kas karjeros pergalę.
Sveikinimai tapus Lietuvos čempionu. Kaip jautiesi šiuo metu?
Jaučiuosi labai gerai ir esu labai laimingas, džiaugiuosi savo pasiekimu. Tikiuosi ties tuo nesustoti ir kad tai nebus vienintelis kartas.
Tarp tavo varžovų – daug tituluotų aukšto lygio šachmatininkų (tarp 10 žaidėjų pagal reitingą buvai 6-as). Ar prieš turnyrą apskritai tikėjaisi, jog juos aplenksi?
Iš tiesų ne. Tikslas, kurį buvau išsikėlęs prieš čempionatą – įvykdyti tarptautinio meistro normos balą, kuriam reikėjo 5,5 taško. Turnyras ėjosi neblogai ir tą reikiamą kiekį surinkau dar likus dviem partijoms. Tai leido žaisti ramiau ir pavyko gražiai pabaigti turnyrą.
Kada pagalvojai, kad IM balas nėra aukščiausias tikslas ir gali pakovoti dėl čempiono vardo?
Turbūt tik po to 7-ojo rato, kuriame nugalėjęs Matą Indriūną užsitikrinau normos balą. Iki tol koncentravausi į tai, o kai įtampa atslūgo pamačiau, jog šansai realūs. Įvykdęs savo tikslą pradėjau žaisti savo malonumui, tačiau po 8-ojo rato tapo aišku, kad užtenka lygiųjų prieš Tomą Laurušą ir aš čempionas. Suprasdamas, kad tokia galimybė labai reali, nenorėjau jos paleisti.
Prieš 7-ąjį ratą išvakarėse kiek susvyravai partijoje prieš tai, sužaisdamas lygiosiomis su Aru Vardanyan, iki tol pralaimėjusiu visas partijas. Ar tai nesukėlė jaudulio, kad barstai taškus ir būnant labai arti tikslo jis gali išslysti?
Nepasakyčiau. Juk tai Lietuvos čempionato finalas – labai stiprios varžybos, į kurias vien patekti nelengva. Savo jėgomis tai padarę žaidėjai įrodo, jog turi tam tikrą lygį. Be to, su Aru žaidžiau juodaisiais, todėl nors rezultatas per daug netenkino, žinojau, jog galiu atsigriebti kitose partijose baltąja spalva.
Kada supratai, kad tu jau Lietuvos čempionas?
Partijos su Laurušu gale, kai jau turėjau amžinąjį šachą ir žinojau, jog lygiųjų užtenka, supratau, kad tai viskas. Tačiau matydamas blogą juodųjų karaliaus poziciją nusprendžiau pabandyti išspausti maksimumą, nes neberizikuoju.
Pozicija Laurušui buvo sunki dar iki amžino šacho. Ir pats turbūt matei ženklią baltųjų persvarą, nors laimėjimo planas dar nebuvo toks aiškus. Jei Tomas, suprasdamas kad laimėti sudėtinga, būtų pasiūlęs lygiąsias (jam tai leistų iškovoti sidabrą vietoj bronzos), imtum?
Manau, kad būčiau sutikęs ir nerizikavęs. Įtampa didelė, o įvykdyti tikslą norėjosi.
Kaip vyko tavo pasiruošimas partijoms? Kiek prisidėjo treneris Donatas Vaznonis?
Labai padėjo, jog treneris Vaznonis (turnyro vyr. teisėjas) buvo šalia. Turėjau galimybę po partijų gyvai pabendrauti ir aptarti, ką žaisiu prieš varžovus. Prieš varžybas ruoštis keblu, kai nežinai varžovo spalvos ar galimos turnyrinės situacijos prieš partiją, bet vis tiek ruošiausi ilgai. Buvau paruošęs daug debiutinių naujovių ir džiaugiuosi galėjęs jas pademonstruoti. Pora valandų debiutiniam pasiruošimui su treneriu skirdavome ir turnyro dienomis. Manau, jog debiute dažniau nustebindavau varžovus nei jie mane ir tai buvo raktas į pergales.
Ar būtent tai nulėmė ir teigiamą rezultatą lemiamoje partijoje prieš Laurušą?
Turbūt prisidėjo. Tomo situacija buvo nelengva, jam buvo būtina pergalė juodaisiais ir net lygiųjų atveju jis galėjo nepatekti tarp prizininkų. Pačioje partijoje rokiravome į skirtingus flangus ir susidarė aštri pozicija. Išėjo, jog atakuoti pradėjau pirmas ir juodiesiems pradėjus gintis pozicija tapo palanki. Manau, jog Laurušui reikėjo kontratakos ieškoti pačiam, bet partija vis tiek buvo sudėtinga. Be to, šiemet prieš jį turėjau neblogą rezultatą standartinių šachmatų partijose, laimėjau Lietuvos šachmatų lygoje bei Platelių turnyre.Nežinau, kaip nusiteikęs buvo Tomas, tačiau šios partijos man suteikė daug pasitikėjimo savimi ir galbūt jaučiausi tvirčiau nei jausčiausi be jų, ypač kai vėl pasisekė prieš Tomą gauti baltąją spalvą.
Šiemet ir ypač šiame turnyre sėkmingai žaidei ir prieš labiau tituluotus varžovus – tarptautinius meistrus ir net didmeistrius (GM). Savo FIDE meistro titulą pats sieki pakeisti į vieną iš prestižinių ir eini link to. Lietuvos čempionate pritrūko reitingo vidurkio GM normos balui, tačiau ir pirmas IM normos balas turėjo būti geras paskatinimas. Kaip manai, kiek tau užtruks tapti tarptautiniu meistru ar didmeistriu?
Sunku prognozuoti, ypač kai situacija su varžybomis dėl suprantamų priežasčių neaiški. Tikiuosi, jog vasarą, kada tradiciškai Lietuvoje daugiausia standartinių šachmatų varžybų su galimybe įvykdyti normos balus, viskas jau bus gerai ir pavyks įvykdyti bent jau meistro normą.
Kalbant apie didžiuosius turnyrus – jei viskas bus gerai, nusimato ir šachmatų olimpiada, kurioje debiutuotum Lietuvos rinktinėje. Prieš tai šaliai atstovavai tik jaunių varžybose. Ar jaučiasi papildomas jaudulys prieš žaidžiant už Lietuvą didžiojoje scenoje?
Iš tiesų nebuvau apie tai pagalvojęs. Su šio čempionato varžovais vienoje komandoje žaisti netenka labai dažnai, tačiau noras didelis ir tikiuosi, jog atstovaudami savo šaliai sukursime ir puikią komandinę dvasią.
Pastaraisiais metais progresuoji sparčiai. Turėjai ryškių šuolių į viršų, tarp kurių ir šis čempionatas. Reikšminga turėjo būti ir U16 olimpiada, kur įrodei, jog prieš tai buvęs maždaug stipraus kandidato į meistrus arba vidutinio FIDE meistro lygio, gali konkuruoti ir su tituluotais priešininkais. Kaip pavyko atlikti tokį šuolį?
Turbūt žaidimo praktika – daugiau žaidžiant su tituluotais žaidėjais kyla ir mano lygis. Šiek tiek jos sukaupęs pastebiu, jog galiu su jais kautis ir pasiekti rezultatų. O ir stengiuosi galbūt daugiau – šachmatais žaidžiu nuo aštuonerių, tačiau pastaruoju metu prie šachmatų dirbu daug rimčiau, iš čia ir rezultatai.
Šachmatų pasauliui, be abejo, irgi kirto COVID-19 situacija. Kaip manai, ar tai paveikė tavo ar varžovų šachmatų lygį?
Tikrai galėjo paveikti, bet net nežinau, teigiamai ar neigiamai. Nors man tai buvo gera proga skirti daugiau laiko tobulėjimui, analizuoti partijas bei debiutus, ruoštis turnyrui. Kitu atveju daugiau laiko suvalgytų mokslai, o štai su nuotoliniu mokymusi būna visaip.
Čempionato metu tikriausiai buvai palaikomas ir motyvuotas. Ar turi kam už tai padėkoti?
Norėčiau padėkoti savo treneriui už pagalbą ruošiantis. Be abejo, ačiū ir tėvams, kitiems giminaičiams ar draugams, kurie domėjosi, kaip sekasi ir perdavė vieną ar kitą palaikantį žodį.
