Pusfinalyje – Vedricko pergalė ir du debiutiniai finalo kelialapiai


Rugsėjo 29 d. Kaune finišavo 2021 m. Lietuvos šachmatų čempionato pusfinalio varžybos.

Prieš paskutinį ratą tvyrojusi įtampa išsisklaidė ir lyderiavę FM Tautvydas Vedrickas (FIDE reitingas 2359) ir Pijus Stremavičius (2253) išlaikė savo pozicijas ir pasidabino atitinkamai auksu ir sidabru. Tautvydas prie pirmosios lentos priėmė taip pat į finalą nusitaikiusį Aleksandrą Šalną (2230), tačiau baltosios spalvos pranašumas ir dar nuo partijos Lietuvos šachmatų lygoje sukauptas sportinis pyktis T.Vedrickui nulėmė tašką (kurių iš viso surinko 7 iš 8 galimų) ir pirmąją vietą.

Tuo tarpu pajutęs pavojų iš Stasio Steponavičiaus (2194), 17-metis kaunietis Pijus užfiksavo lygiąsias ir su 6,5 pasitenkino antrąja vieta, tačiau pirmąkart iškovotu kelialapiu į Lietuvos čempionato finalą. Kurį laiką atrodė, jog šis rezultatas kelialapį garantuos ir 5,5/8 turinčiam S.Steponavičiui, tačiau įspūdingame fotofiniše įvykiai pasisuko kitaip – turnyro pabaigoje taškais jį prisivijo, o papildomo rodiklio pustaškiu aplenkė Tomas Povilaitis (1973). 16-metis šiaulietis paskutiniojo rato partijoje įgijo iniciatyvą FM Sigito Kalvaičio (2171) valdovės sparne bei iškeitęs tinkamas figūras sėkmingai realizavo gero žirgo pranašumą baigmėje prieš blogą rikį. Tai Tomui taip pat įteikė tiek bronzos medalį, tiek debiutinį kelialapį į Lietuvos šachmatų čempionato finalą.

Kartu finale buvo ir kelios įskaitos – vyko jaunimo (iki 20 m.) bei dviejų senjorų grupių (50+ ir 65+) čempionatai. Tarp jaunimo už P.Stremavičiaus ir T.Povilaičio nugarų liko 5 taškus iš 8 surinkęs 14-metis Klaipėdos atstovas Gleb Pidlužnij (2008).

50+ grupėje auksas įteiktas Šiaulių šachmatų treneriui Raimondui Narmontui (1983; 4/7), už jo – daugkartiniai šalies silpnaregių rinktinės nariai Evaldas Šlušnys (1747; 4/7) ir Gintaras Grybas (2007; 3,5/7). 65+ grupėje žaidė du žaidėjai, abu surinkę po 3,5 taško. Papildomų rodiklių dėka auksas atiteko 80-mečiui veteranui Gintarui Barščiauskui (1544), aplenkusiam 69-erių Povilą Važgauską (1592).

[rl_gallery id=”12344″]